Šito blogo idėja mano galvoje
ruseno jau labai senai ir ją dar pakurstydavo kiti žmonės, sakydami, kad turėčiau
savo mintis išdėstyti viešai prieinama forma. Tačiau blog‘as niekaip nenorėjo
gimti. Pirmiausiai dėl to, kad norint mintį išplėtoti, o ne pateikti ją
paviršutiniškai, reikia labai daug laiko. Tam, kad tekstas būtų solidus ir
galėtum pagrįsti savo pastebėjimus, reikia surinkti nemažai informacijos, patvirtinančios
bei oponuojančios tavo mintims. To laiko aš paprasčiausiai neturiu. Todėl
nusprendžiau savo pastebėjimus aprašyti paviršutiniškai, kaip trumpą bet
reguliarų informacijos srautą, be didelių išvedžiojimų ir analizių.
Aš nepretenduoju į absoliučią
tiesą. Tai tėra mano asmeniniai pamąstymai. Kartais jie remiasi mokslu, kartais
tik aplinkos stebėjimais. Rašau ne tik sau (kitaip blog‘as nebūtų viešas),
rašau ir tau, nors ir nesitikiu, kad visada sutiksi su mano mintimis. Bet jeigu
prisijungsi ir praturtinsi šitą tūrinį savo įžvalgomis, man bus labai malonu.
Blog‘ą pavadinau nebylus garsai, tarsi apeliuodamas į tam
tikrus reiškinius ar procesus kurie egzistuoja, bet mes jų nepastebime arba
tarsi jaučiame, bet negalime įvardinti. Jie nuolatos yra aplinkui, bet mes jų
nepajėgiame išgirsti.
Sveiki atvykę, į tylos garsų pasaulį. Gero skaitymo!
Sveiki atvykę, į tylos garsų pasaulį. Gero skaitymo!